Diegdama išmaniuosius skaitiklius, energetikos lyderė Danija, sieks didinti skaitmenizacijos imtį šalyje

Diegdama išmaniuosius skaitiklius, energetikos lyderė Danija, sieks didinti skaitmenizacijos imtį...

Danija daugeliu ekonominės raidos rodiklių pirmauja Europos Sąjungoje. Ne išimtis ir energetikos sektorius. Šios valstybės politikai ir energetikai labai pozityviai vertina naujų projektų ir technologijų kūrimą bei diegimą.

Pirmoji vėjo jėgainė jūroje pastatyta būtent Danijoje dar 1991 metais. Danijai priklauso pasaulio rekordas liudijantis, kad ši šalis pirmoji pasaulyje pagamino daugiausiai elektros energijos iš vėjo jėgainių, vertinant nuo visos šalyje pagamintos elektros. 2019 m. daugiau nei 47% elektros energijos sugeneravo vėjo jėgainės. Apskritai net 64% elektros Danijoje pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Danija pirmoji Europoje sukūrusi duomenų mainų platformą (angl. Data Hub) elektros rinkos dalyviams.

2016 metų duomenimis, Danijoje buvo 2373 klientų, kurie turėjo įsirengę saulės jėgaines savo namų ūkiuose. Danijos gatvėmis jau rieda apie 10 tūkstančių elektromobilių. Danijai puoselėjant vienus ambicingiausių tikslų būti žaliausiems Europoje ir nepriklausyti nuo iškastinio kuro, tikimasi, kad šie skaičiai ateityje sparčiai augs. Norint suvaldyti tokį didelį kiekį skirtingų energijos generacijos šaltinių tenka imtis papildomų priemonių ir naudoti skaitmeninius sprendimus. Išmanieji skaitikliai - vienas iš esminių komponentų kalbant apie elektros sektoriaus skaitmenizavimą, įgalinant namų ūkius kontroliuoti savo elektros naudojimą ir aktyvų dalyvavimą elektros rinkoje.

Šiuo metu Europoje ypač didelis dėmesys skiriamas išmaniųjų skaitiklių diegimui ir išmaniosios apskaitos kūrimui. Danija taip pat neatsilieka ir šioje srityje. Sprendimas diegti išmaniuosius skaitiklius Danijoje priimtas nacionaliniu lygmeniu, t.y. buvo nuspręsta diegti šiuos skaitiklius visiems šalies gyventojams. Darbai prasidėjo dar 2014 metais ir juos planuojama baigti iki 2020 metų pabaigos. Per šešerius metus iš viso bus pakeista 3,28 mln. skaitiklių. Danų valdžia tikisi, kad įdiegus išmaniuosius skaitiklius žmonių elektros naudojimas sumažės apie 2 procentus, o tai reikštų, kad vidutinis namų ūkis sutaupytų apie 24 eurus per metus. Klientai, turintys daug elektros naudojančių prietaisų, kaip šilumos siurbliai, elektromobiliai ir pan., patirs didžiausius sutaupymus.

Vis dėlto, Danijos valdžiai priimant sprendimą diegti išmaniuosius skaitiklius nacionaliniu lygmeniu svarbiausias aspektas buvo ne kiek sutaupymų atneš šis pokytis, o kaip jis padės vystyti išmanųjį elektros tinklą.

Pasak Danijos energetikos kompanijos „Ørsted“ viceprezidento Knud‘o Pedersen‘o, išmanieji skaitikliai yra pamatinis dalykas elektros rinkoje: „Mes turime klientams siųsti žinią. Ir mes galime tai padaryti, nes turime išmaniuosius skaitiklius“ (šaltinis – EURACTIV). Be informacijos apie sąskaitas, įmonės gaus daugiau techninės informacijos, kaip pavyzdžiui apie elektros įtampos ir tiekimo kokybę.

Lietuvoje taip pat priimtas sprendimas diegti išmaniuosius skaitiklius visoje šalyje. Išmaniuosius skaitiklius planuojama diegti etapais, pradžioje daugiausiai elektros naudojantiems (daugiau nei 1000 kWh per metus) klientams nuo 2021 m.. Vėliau, po 2023 m., visiems, kurių skaitikliams baigsis metrologinės patikros laikas.

Įdiegus išmaniąją apskaitą Lietuvoje atsivers naujos galimybės. Vartotojai stebėdami ir analizuodami savo suvartojimo duomenis galės priimti racionalius taupymo sprendimus. Įdiegus išmaniuosius skaitiklius bus lengviau nustatomi ir šalinami elektros skirstomojo tinklo gedimai. Dažnu atveju nebereikės važiuoti ieškoti gedimo vietos – tą parodys skaitiklis. Vartotojams sutrumpės elektros sutrikimų šalinimo laikas. Rasis galimybė efektyviau per nuotolį stebėti įtampos svyravimus, tinklo būklę, lengviau identifikuoti neteisėtą vartojimą (vagystes), už tai dabar sumoka visi vartotojai.

Kas pasieks daugiau naudos iš išmaniosios apskaitos – Danija ar Lietuva? Galėsime palyginti visai netrukus - po kelerių metų.