Elektros rinkos transformacija. Kaip keisis vartotojų įpročiai?

Elektros rinkos transformacija. Kaip keisis vartotojų įpročiai?

Kaip įsivaizduoji Lietuvos elektros infrastruktūrą ir rinką po 5, 10, 30 metų? Turbūt galvoje iškyla tokie žodžiai – išmanieji skaitikliai, elektromobiliai, nutolusios saulės elektrinės, baterijų parkai ir pan. Bet ar tie žodžiai tiesiog skrieja pavieniui ar susideda į vieną didelę dėlionę?

Šiokį tokį vaizdą galima susidaryti pasiskaičius Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). Pagal ją 2030 m. Lietuva turėtų pasiekti tokius rodiklius:

  • Galutinės šalyje suvartojamos energijos kilmė turi būti pagaminta 45% iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) (šiuo metu apie 26%);
  • Lietuvoje turėtų būti pagaminama 70% šalies energijos poreikio (šiuo metu apie 40%);
  • Gaminantys vartotojai turėtų sudaryti 30% visų elektros vartotojų (šiuo metu apie 0,1%);
  • AEI transporte turėtų sudaryti 15% (šiuo metu apie 4%).

Ar pasidarė aiškiau? Ne? Vis dar neaišku kaip tai tave palies konkrečiai? Kaip keisis verslas?

Tai gal apie viską iš pradžių. Pirmiausia ką reikėtų suvokti, kad per ateinančius kelerius metus elektros rinka tikrai transformuosis ir ganėtinai sparčiai, teks stengtis neatsilikti nuo pokyčių.

Pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių link kitos elektros rinkos eros, tai išmanieji skaitikliai. Šiuo metu beveik visi klientai Lietuvoje turi paprastus elektros skaitiklius, kurie tik skaičiuoja elektros suvartojimą. Rodmenis klientams reikia patiems nurašyti ir deklaruoti arba pasirinkti suvartojimą pagal išvestinį skaičių -vidurkį. Praėjus kažkuriam laikui, vidutinio vartojimo atveju kartą per metus skirstymo operatorius patikrina ar duomenys sutampa, ar nėra skolų. Įdiegus išmaniuosius skaitiklius šis procesas taps trumpesniu ir daug efektyvesniu. Masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas numatomas pradėti 2020 metų pabaigoje. Išmanūs skaitikliai patys fiksuos ir siųs duomenis į duomenų centrą. Taigi nebeliks nurašinėjimo vargo, bet ar tai vienintelė nauda? Tikrai ne! Pirmiausia duomenys bus tikslesni, bus mažiau klaidų. Klientai taip pat galės tiek stebėti, tiek pasižiūrėti istorinius savo elektros vartojimo duomenis (15 min. tikslumu, būtent kitokiu laiko intervalu bus nuskaitomi duomenys). Turbūt kyla klausimas, o kokia tau iš to nauda? Savo duomenis galėsi pateikti elektros tiekėjui, kuris juos išanalizavęs pateiks tavo poreikius labiausiai atitinkantį komercinį pasiūlymą. Šitaip galėsi sumažinti sąskaitą už elektros energiją bei efektyviau vartoti elektrą detaliai matant savo suvartojimo grafiką.

Kartu su išmaniųjų skaitiklių diegimu kuriami ir kiti produktai, kurie taip pat turės didelę įtaką klientams. Vienas jų –  duomenų mainų platforma (angl. Data Hub) – vieta, kur duomenimis galės mainytis klientai, tiekėjai, operatoriai. Šių šalių komunikavimas taps paprastesnis ir greitesnis. Čia klientai galės suteikti prieigą prie savo suvartojimo duomenų ne tik tiekėjams, bet ir trečiosioms šalims, o tai leis vystytis ir įvairiems startuoliams. Puikus pavyzdys, gali būti Lietuvos energijos hakatone laimėjusi idėja: iš elektromobilių galima padaryti virtualią bateriją. Per programėlę elektromobilių savininkai tam tikru laiku, priklausomai nuo esamo vartojimo poreikio, galėtų į tinklą paduoti arba pasiimti elektros energijos, kitaip tariant  – prisidėti prie elektros tinklo balansavimo. Šios idėjos įgyvendinimui, be abejonės, reikėtų duomenų apie elektros suvartojimus, kuriuos ir būtų galima pasiimti iš Data Hub. Arba šiuo metu Lietuvoje neseniai pradėjęs veikti Islandijos įmonės padalinys „Klappir“, įstaigoms ir įmonėms padeda laikytis aplinkosaugos įstatymų, padeda susikurti sistemą išteklių valdymui ir pan. Šios įmonės veikimo principas – ji už savo klientus surenka visą reikalingą informaciją apie jų elektros naudojimą, šiukšlių išvežimą, šilumos, dujų vartojimą ir pan., o surinkti duomenys apdorojami, analizuojami ir atvaizduojami klientui suprantamu/priimtinu būdu. Taigi, šiai įmonei pasiimti informaciją apie kliento elektros naudojimą patogiausia būtų iš Data Hub.

Dar vienas išmaniųjų skaitiklių privalumas – dviguba apskaita. Ji yra būtina gaminantiems vartotojams, kurie naudoja saulės elektrines, vėjo jėgaines ar kitus generacijos šaltinius. Vienas iš Lietuvos energetikos strategijos tikslų – didinti šių vartotojų skaičių. Jų atsiradimas yra skatinimas finansinėmis priemonėmis, dėl kurių galima sumažinti nemažą saulės elektrinės įrengimo kaštų dalį. Paramos dydis siekia 323 eurų už 1 kW įsirengiant iki 10 kW galios. Taigi, priklausomai nuo perkamos elektrinės, galima kompensuoti apie 20-35% įrengimo išlaidų. Kuriamos ir kitokios priemonės. Pavyzdžiui, gaminančiais vartotojais galės tapti ir tie elektros naudotojai, kurie gyvena daugiabučiuose ar neturi kur įsirengti saulės elektrinių. Jie tiesiog galės įsigyti nutolusių saulės jėgainių, esančių pvz. visiškai kitoje Lietuvos vietoje, nei kad žmogus gyvena.

Daug pokyčių bus ir transporto bei energijos kaupimo srityse. Atsižvelgiant į NENS ir Paryžiaus klimato konferencijos nutarimus sieksime 9% sumažinti išmetamo CO2 kiekius (lyginant su 2005 m. lygiu) transporto sektoriuje. Bus pereinama prie mažiau taršių degalų. Kol kas geriausia perspektyva numatoma elektromobiliams. Išsiplės jų tinklas, bus investuojama į elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą. Kaip ir minėta prieš tai, elektromobilius bus galima bandyti pritaikyti ir tinklo balansavimui. Pačios baterijos bus plačiau naudojamos įvairiems tinklo sprendimams. Jų diegimas bus derinimas kartu su saulės elektrinių statyba. Ateityje atsiras ir pačių baterijų parkai, kad būtų galima saugoti didesnius elektros kiekius.

Elektros rinkos pokyčiai užims svarbų vaidmenį ir išmaniųjų miestų koncepcijos kūrime. Kaip pavyzdį paimkime Šiaulius. Ten duomenys apie vandens sunaudojimą jau renkami naudojantis išmaniaisiais skaitikliais. Neseniai priimtas sprendimas, kad ir atliekų konteineriuose turi būti įmontuoti išmanieji jutikliai. Tarkime atliekų tvarkymo įmonės norėtų žinoti ar kai kuriuose butuose, namuose yra daugiau gyvenančių žmonių, tai jie galėtų lengvai padaryti pasižiūrėję ar ten naudojamas vanduo ir elektra (šaltinis – UAB „Šiaulių naujienos“). Šiuo metu Šiauliuose galvojama kaip apjungti pavienius išmanius sprendimus.

Kur dar gali būti panaudojami šie duomenys – tik vaizduotės reikalas. Tai puiki galimybė kurtis naujoms paslaugoms, įmonėms ir šių duomenų pagalba dar labiau palengvinti žmonių bei įstaigų gyvenimą.

Taigi, kokį ateities paveikslą galime dabar susidaryti? Vis labiau artėjame prie tokios ateities idilės, kuri jau tuoj tuoj taps realybe. Išmanūs namai ir miestai taps mūsų rutinos/ (ar geriau – gyvenimo) dalimi. Prietaisai ir programos galės atlikti daugelį sudėtingų skaičiavimų už mus…

Lietuvos elektros rinka bus žalia, išmani. Atsiras daug naujų paslaugų, platformų. Elektros naudotojas taps sąmoningu ir svarstys ar naudoja energiją efektyviausiu būdu, turės galimybę svarstyti kaip sumažinti kaštus. Atsiras daug gaminančių vartotojų, išsiplės elektromobilių tinklas. Klientas įgaus didesnį vaidmenį rinkoje, kiekvienas turėsime jausti atsakomybę už savo veiksmus ir pasirinkimus.

Tai, kada, jei ne dabar, pats laikas vartotojui pradėti domėtis savo vartojimo įpročiais, o verslui galvoti apie naujas rinkos galimybes?


*Rašinio autorė – Ina Vaitiekutė, kuri darbavosi ESO išmaniosios apskaitos komandoje stažuotoja. Pateikiama, laikinai ESO įmonėje veiklą vykdžiusios, stažuotojos nuomonė. ESO darbuotojai nedarė įtakos stažuotojos įžvalgoms, mintims ar rašinyje pateikiamiems pasvarstymams.