ESO duomenų mainų platforma – tylusis pagalbininkas liberalizuojant elektros rinką

ESO duomenų mainų platforma – tylusis pagalbininkas liberalizuojant elektros rinką

2020-uosius ESO duomenų mainų platforma gali drąsiai vadinti transformacijų metais. Metų pradžioje čia buvo pristatyti nauji funkcionalumai, leidę operatyviai fiksuoti su nepriklausomais elektros tiekėjais sudaromas sutartis. O jau antroje metų pusėje buvo įgyvendinta ir dar viena naujovė – nepriklausomi tiekėjai savo klientams gali pateikti bendrą sutartį-sąskaitą.

Anot bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Duomenų centro vystymo skyriaus vadovo Arvydas Sereičikas, šie metai puikiai iliustravo platformos svarbą prasidėjusiame elektros tiekimo rinkos atvėrime konkurencijai. Ir nors daugelis galutinių vartotojų apie šią platformą ir nežino, ji yra be galo svarbi užtikrinant sklandų šios energetikos reformos vykdymą.

„Duomenų mainų platformos projekto komanda pokyčiams elektros rinkoje ruošėsi dar iki tol, kol nebuvo tiksliai žinoma, ar bus priimtas sprendimas dėl rinkos liberalizavimo. Dar 2019 m. pradžioje šio projekto komanda atliko kitų šalių atvejų analizę ir pristatė galimą modelį elektros rinkos liberalizavimui Lietuvoje, darbo grupėse su įvairiais rinkos dalyviais diskutavo, ar tokie pokyčiai atitiktų keliamus lūkesčius.

Po to ir atsirado standartas, kurio pagrindu buvo inicijuoti teisės aktų pokyčiai, būtini norint įgyvendinti naują modelį 2020 m. ir leidžiantys įdiegti funkcionalumus naudojantis duomenų mainų platforma“, apie šiuo metu vykstančios energetikos reformos priešistorę kalbėjo A.Sereičikas.

ESO atstovo teigimu, atverdama elektros rinką Lietuva atsižvelgė į kitų šalių patirtį vykdant tokio tipo reformą. Siekiant, kad klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų renkantis tiekėją, bei sudarydami su juo sutartį bei atsiskaitydami už suteiktas paslaugas, Lietuvoje yra įgyvendintas vadinamasis „Supplier Centric“ modelis. Jo esmė suteikti daugiau galimybių tiekėjams teikti aptarnavimo paslaugas iš vienų rankų. Šiuo keliu eina ir Šiaurės šalys, kuriose elektros rinkos išsivystymo lygis kur kas aukštesnis.

Rekordinė metų pabaiga

A.Sereičiko teigimu, ESO duomenų mainų platformai 2020-ieji buvo itin aktyviais metais, kuomet buvo ne tik diegtos įvairios naujovės, bet ir išbandytas jų veikimas praktikoje.

„Pirmiausiai metų pradžioje platformoje pradėjo veikti du nauji funkcionalumai, kurie įgalino nepriklausomus elektros tiekėjus teikti pranešimus į sistemą apie sudarytas sutartis su privačiais ar verslo klientais. O pastariesiems buvo suteikta galimybė pasidalinti savo objekto suvartojimo duomenimis su rinkos dalyviais. Įgyvendinus šiuos funkcionalumus buvo užbaigtas bazinės duomenų mainų platformos vystymas.

Tuo tarpu antroje metų pusėje šie funkcionalumai, kartu su galimybe tiekėjams pasiūlyti bendras sutartis – sąskaitas klientams buvo perkelti į naują duomenų mainų platformos versiją, kuri bus vystoma skirtingais etapais iki pat 2023 m. pabaigos“, pažymėjo A. Sereičikas.

ESO atstovas pastebi, kad metų pabaiga buvo rekordiškai aktyvi ir per tokį trumpą laiką niekada Lietuvos istorijoje nebuvo sudarytų toks didelis sutarčių kiekis su elektros tiekėjais. Tačiau džiugina tai, kad sklandžiai veikianti duomenų mainų platforma leido šį procesą įgyvendinti be trikdžių.

„Tai visų metų pasiruošimo rezultatas. Sieksime ir toliau užtikrinti sistemos tvarumą bei saugumą ateityje, nes būsimuose etapuose klientų skaičiai bus dar didesni, todėl sistema turi veikti sklandžiai bei gebėti apdoroti didelį operacijų kiekį“, teigia pašnekovas.

Ekspertų ir IT profesionalų sinergija

A.Sereičikas pasakoja, kad visas ESO duomenų mainų platformos projektas yra išskirtinis dėl keleto priežasčių.

„Pirmiausiai reikalingi įvairiapusišką kompetenciją turintys verslo ekspertai, kurie sukaupę didelį patirtį dirbdami su rinkos procesais ir geba iš skirtingų suinteresuotų šalių poreikių suformuoti vieną reikalavimą. Na, o šie reikalavimai netaptų tikrove jeigu neturėtume itin profesionalios IT komandos, gebančios produktą vystyti laiku ir pagal numatytą planą“, sako ESO Duomenų centro vystymo skyriaus vadovas.

Jis pabrėžė, kad duomenų mainų platformos sistema yra kuriama remiantis „Agile“ projektų valdymo metodika, todėl visas jos vystymas yra lankstus bei dinamiškas ir yra atsižvelgiama i nuolat besikeičiančius rinkos lūkesčius ir prioritetus.

Suaktyvėjusi rinka ir ateities iššūkiai

A.Sereičikas pastebėjo, jog elektros rinkos liberalizacija neabejotinai suaktyvino visą energetikos sektorių bei paskatino nemažai bendrovių svarstyti apie žengimą į šią rinką. Tai jau aiškiai matoma šiandien, kuomet kartu su didžiaisiais rinkos dalyviais dėl privačių klientų konkuruoja ir rinkos naujokai. Pastariesiems duomenų mainų platformos komanda kartu su kuriamais sprendimais siekia padėti kuo greičiau sėkmingai startuoti rinkoje ir pasirengti bei įgalinti visus klientų aptarnavimui reikalingus procesus.

„Panaši tendencija išliks ir kitais metais, todėl prognozuojame, kad susidomėjimas elektros rinka, ypač gyventojų sektoriumi išliks. Be to, ateinantys metai skirti likusių administravimo procesų skaitmeninimui, kurie leis pagerinti galutinių klientų aptarnavimo patirtį, kuriems paslaugas teikia nepriklausomi elektros tiekėjai. Na, o antroje 2021 m. pusėje planuojame suburti darbo grupes iš skirtingų sektorių ir rinkos dalyvių, siekdami išsigryninti rinkos poreikius projekto įgyvendinimui iki 2023 metų pabaigos.

Be to, ateityje didelę svarbą turės ir išmaniųjų skaitiklių diegimas, kuris atvers dar daugiau galimybių naujoms paslaugoms ir konkurencijai rinkoje“, teigia ESO Duomenų centro vystymo skyriaus vadovas.

Kalbėdamas apie išmaniųjų skaitiklių svarbą A. Sereičikas priminė, kad informacija iš jų keliaus į duomenų mainų platformą. Ji taps savotišku tiltu tarp ESO ir nepriklausomų tiekėjų keičiantis duomenimis ir pastarųjų dėka klientams pasiūlant naujas paslaugas.

Pavyzdžiui, išmaniųjų skaitiklių duomenys bus naudojami formuojant individualius komercinius pasiūlymus, atvaizduojant suvartojimo duomenis klientams patogiais formatais, sąskaitoms apskaičiuoti ar kuriant naujas programėles, pavyzdžiui, pateikiančias patarimus kaip taupyti energiją ir sumažinti išlaidas už elektrą.

„Apibendrinant galime sakyti, kad duomenys iš išmaniųjų skaitiklių leis užtikrinti tiek naujų paslaugų, tiek ir verslo plėtrą Lietuvoje, tokiu būdu prisidedant prie šalies konkurencingumo stiprinimo. Taigi, ESO duomenų mainų platformos vaidmuo ateityje taps dar reikšmingesnis, o naujų iššūkių tikrai netruks“, sako A. Sereičikas.