Naujas paslaugas elektros energijos vartotojams įgalins duomenų platforma
Viena svarbiausių ateities pasaulio valiutų vadinami duomenys, o sugebantieji išnaudoti jų teikiamą vertę gali atverti duris galimybėms, apie kurias anksčiau negalėjo net pagalvoti. Tikslingas kaupiamų duomenų išnaudojimas yra ir vienas kertinių besikeičiančios Lietuvos energetikos ateities dėmenų.
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Duomenų centro vystymo skyriaus vadovas Arvydas Sereičikas sako, kad saugiai rinkos dalyviams atvėrus energijos vartojimo duomenis, kuriems paskirstyti šiuo metu vystoma duomenų mainų platforma (angl. data hub), bus sukurtas pagrindas daugybei vartotojų naudingų paslaugų atsirasti.
Elektra lemputėje nebeišsitenka
Jei apie elektrą kalbėtume kaip apie prekę, vartojimo bei generavimo duomenys yra viena svarbiausių jos charakteristikų. Todėl šiuo metu vystomai duomenų mainų platformai svarbu gebėti rinkti ir apdoroti kuo daugiau ir kuo įvairesnės informacijos. Pavyzdžiui, nuo konkrečiame namų ūkyje vartojamo energijos kiekio iki paros laiko ar savaitės dienos, kada energija vartojama intensyviausiai.
„Turint tikslius ir realiu laiku nuolat atnaujinamus duomenis, matant jų dinamiką, energijos tiekėjams galima efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos poreikių – kurti ir siūlyti naujus produktus bei paslaugas, kurios geriausiai atlieps tiek galutinio vartotojo poreikius, tiek ir kintančio energetikos sektoriaus tendencijas apskritai“, – sako A. Sereičikas.
Jo teigimu, visas energetikos sektorius yra ties globaliu virsmu ir esame to proceso liudininkai. Iš vienos pusės, elektra jau seniai nebėra skirta tik namams apšviesti ir naudojame vis daugiau įkraunamų prietaisų, kurie apima vis daugiau mūsų gyvenimo sričių. Tai – elektromobiliai, paspirtukai ir kitos elektra maitinamos transporto priemonės, išmanieji namai, įvairūs buities ar asmeniniai prietaisai, kompiuteriai, mobilieji, išmanieji laikrodžiai ir dar galybė kitokių įrenginių.
Todėl augant visuotiniam elektros energijos poreikiui, valstybės siekia efektyvinti jos vartojimą, pereiti prie energijos gavybos iš atsinaujinančių išteklių, taip tausojant žemės resursus ir veiksmingai prisidedant prie klimato kaitos mažinimo.
Anot A. Sereičiko, dėl to tikimasi, jog šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse itin aktyviai diegiamos duomenų platformos bus vienas pagrindinių įrankių, leisiančių prisitaikyti prie dabartinių rinkos poreikių bei atliepsiančių globaliąsias energetikos tendencijas. Nes žinodami, kaip vartojame bei gaminame, žinosime ir kaip šiuos procesus padaryti efektyvesnius.
„Poreikį adaptuoti, keisti iki šiol turėtas energijos apskaitos sistemas lemia ir nuolat augantis duomenų kiekis, reikalingas užtikrinti ne tik šiandienos, bet jau ir labai artimos ateities rinkos poreikius. Esu tikras, kad šiuo metu vystoma būsimų duomenų valdymo platforma jau labai netolimoje ateityje taps pagrindine Lietuvos energetikos sektoriaus procesų ir informacijos valdymo ašimi“, – sako A. Sereičikas.
Milijonais eurų virstantis išmanumas
Galimybę efektyviai operuoti duomenimis atvers išmanioji apskaita, t. y. pažangūs objektuose esantys elektros skaitikliai, leidžiantys prieiti prie duomenų nuotoliniu būdu, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Todėl jau artimiausiu metu vartotojus pasieks naujos duomenų rinkimo technologijos, tokios kaip išmanieji skaitikliai ar jutikliai.
Kuo daugiau tokių skaitmenizuotų namų ūkių bus, tuo pažangesnės ir efektyviau veikiančios energetikos sistemos Lietuvoje galime tikėtis. Nes viena yra tiesiog matyti, kiek elektros suvartojama per mėnesį, ir jau visai kas kita – turėti galimybę stebėti elektros vartojimą gerokai intensyvesniu dažnumu, kas suteikia aiškesnės informacijos apie energijos vartojimo pobūdį, gyventojų įpročius.
Kiek sutaupysime, priklausys nuo kiekvieno iš mūsų asmeniško pasirinkimo ir suteikiamų techninių galimybių išnaudojimo – stebėjimo, kaip keičiasi vartojimas išjungiant konkretų prietaisą, persvarstant kažkurio iš aparatų naudojimo laiką į ekonomiškai parankesnį.
Tyrimai rodo, jeigu vartotojas yra iniciatyvus galimiems pokyčiams ir gauna patogią informaciją, pavyzdžiui telefono ekrane gali realiu laiku matyti energijos vartojimą, tai pats proaktyviai gali sutaupyti ir iki šeštadalio naudojamos energijos.
Birželio pabaigoje D. Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad vien per tris COVID-19 pandemijos sukeltų suvaržymų mėnesius išmanieji skaitikliai jų naudotojams padėjo sutaupyti elektros energijos už maždaug 300 mln. eurų, nes beveik visą laiką būdami namuose žmonės turėjo daugiau laiko skirti savo vartojimo įpročiams analizuoti.
Dar daugiau – duomenų mainų platforma gali būti naudojama ir kaip priemonė vartotojams edukuoti, kai šiuolaikinės sistemos įvertintų jų įpročius ir pasiūlyti pasirinkti tinkamiausius sprendimus.
„Gaunami duomenys apdorojami pasitelkus dirbtinį intelektą, gebantį informaciją rinkti, analizuoti, rūšiuoti. Apdorota informacija keliaus į prietaisus, galinčius optimizuoti energijos vartojimą. Jau labai greitai tokios ar panašios paslaugos leis energiją vartoti efektyviai ir su minimaliomis žmogaus pastangomis, analizuojant duomenis už jį ar priimant sprendimus, pavyzdžiui, kelis kartus per parą“, – pasakoja A. Sereičikas.
Specialisto teigimu, duomenų tinklas kartu su išmaniaisiais elektros skaitikliais ir Lietuvoje jau įdiegta siaurajuosčio daiktų interneto (angl. Narrowband Internet of Things, NB IoT) technologija atvers visiškai naują galimybių pasaulį tiems, kas nori šiuolaikiškai valdyti savo aplinką. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse paplitę išmanūs šilumos siurbliai arba oro kondicionavimo sistemos per Wi-Fi tinklą gali pačios prisijungti prie interneto ir atsisiųsti biržos elektros energijos kainas, kad optimaliai naudotų resursus tada, kada jie pigesni.
Be to, išmaniosios apskaitos itin laukia saulės jėgaines įsirengę gaminantys vartotojai, kuriems efektyviai veikiantys duomenų mainai yra vienas svarbiausių aspektų, maksimaliai išnaudojant savo įrengimus ir apskaičiuojant investicijos grąžą.
Koja kojon su rinkos atvėrimu konkurencijai
Sereičikas pažymi, kad vienas svarbiausių ESO vystomos duomenų mainų platformos tikslų – galimybės gyventojams paprastai ir greitai keisti elektros energijos tiekėją užtikrinimas. Lietuvoje palaipsniui atsisakant monopolinių elektros tiekimo buitiniams vartotojams sąlygų, dalis gyventojų jau gavo kvietimus rinktis naują, nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Per ateinančius dvejus metus kvietimus pasirinkti tiekėją gaus ir visi likę šalies buitiniai vartotojai, kurių priskaičiuojama apie 1,6 mln. Tad, atvėrus duris konkurencijai rinkoje, elektros energijos tiekėją visi galėsime rinktis panašiai, kaip mobiliojo ryšio paslaugas. Energetikos sektorių jau liberalizavusių šalių pavyzdžiai rodo, kad vartojimo duomenų analizė laisvoje rinkoje įsuka tolimesnio progreso ratą – sukuria geresnes galimybes tiekėjams kurti gyventojams reikalingas naujas paslaugas ir produktus, kurie suteikia proveržį išmaniojo namų energijos valdymo srityje, elektromobilių tinklo plėtroje, leidžia efektyviau ir pagal poreikius įdarbinti „žaliąją“ energiją.
„Vienas pagrindinių duomenų talpinimo ir apsikeitimo platformos tikslų – saugiai atverti juos verslui ir skatinti konkurenciją, kuri turi tapti pagrindiniu pokyčio, rinkos varikliu. Konkurencijos įsileidimas į buitinių vartotojų rinką, kai nuo visuomeninio tiekėjo pereinama prie nepriklausomų tiekėjų, skatins į procesą aktyviai įsitraukti ir verslą, ir galutinį vartotoją. Tad visų suinteresuotųjų šalių poreikis keistis duomenimis tik didės“, – akcentuoja A. Sereičikas.
Dirba skirtingų sričių specialistai
Už šio strateginę reikšmę turinčio projekto įgyvendinimą atsakingas „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
„Duomenų mainų platforma bus reikalinga visiems – vartotojui, verslui, valstybei, mokslui. Tad prie projekto dirba didelę patirtį energetikos sektoriuje sukaupę ekspertai ir verslo atstovai, kurie rūpinasi projekto įgyvendinimu, taip pat tinkamu visų suinteresuotųjų šalių įtraukimu, finansavimu bei tolimesne projekto vizija ir plėtra apskritai.
Antroji komandos dalis – informacinių technologijų komanda, turinti tokio lygio projektui vystyti reikiamos kompleksinės kompetencijos. Platforma „auginama“ palaipsniui, taip vadinamuoju Agile metodu, kuomet, atsižvelgiant į rinkos vystymosi prioritetus ir užsitikrinama, jog pirmiausia būtų įgyvendinami svarbiausi ir didžiausią vertę rinkos dalyviams kuriantys pokyčiai“, – atskleidžia A. Sereičikas.
