Naujųjų laikų valiuta – duomenys: koks kapitalas glūdi išmaniojoje energetikoje?

Naujųjų laikų valiuta – duomenys: koks kapitalas glūdi išmaniojoje energetikoje?

Vis dažniau viešojoje erdvėje pagrindine moderniųjų laikų valiuta vadinami duomenys visame pasaulyje pamažu transformuoja daugybę nusistovėjusių sričių. Specialistai akcentuoja, kad energetikos ar komunalinių paslaugų rinkoje duomenys atveria itin daug galimybių, kurios matuojamos tiek naudomis vartotojams, tiek tiekėjams.

Vienas iš svarbiausių lūžių energetikos duomenų srityje Lietuvos laukia jau netrukus, prasidėjus masiniam išmaniųjų skaitiklių diegimui ir susiformavus reikalingoms prielaidoms visuotiniam išmaniajam tinklui atsirasti. Šiame tinkle kaupiami ir paskirstomi duomenys sukels grandininę progresyvių technologijų vystymosi reakciją.

Kokybė, komfortas, efektyvumas, ekologija

„Kokybiškesnės ir aukštesnį gyvenimo komfortą užtikrinančios paslaugos, efektyvesnis išteklių naudojimas ir prisidėjimas prie visos planetos ekologinių tikslų“, – tokius pagrindinius kaupiamų ir paskirstomų duomenų pagrindu sukurtų technologijų privalumus vardija Norvegijos kompanijos „Greenbird“, teikiančios didžiųjų duomenų integravimo paslaugas įmonėms, vadovas Thorstenas Helleris.

Jo vadovaujama įmonė kuria duomenų masyvus ir padeda bendrovėms išbandyti naujus produktus bei transformuoti savo paslaugas, grindžiant jas efektyvesnėmis, duomenimis pagrįstomis technologijomis. Th. Hellerio teigimu, didieji elektros energijos vartojimo duomenys, kurių surinkimą užtikrina išmanieji skaitikliai, įvairūs buityje naudojami jutikliai bei kiti į tinklą įjungti prietaisai, leidžia sukurti visą išmanų tinklą.

Analizuojant šį tinklą realiu laiku užtikrinamas ne tik energijos srauto optimizavimas, bet ir efektyvus paklausos ir pasiūlos valdymas, atsiranda galimybė kurti virtualią elektros energijos jėgainę.

„Kitas didelis žingsnis šiame procese bus 5G ryšio technologijos įdiegimas, kuris sukels tikrą skaitmeninį „sprogimą“ ir leis kurti naujas vertes apdorojant duomenis realiu laiku“, – įsitikinęs Th. Helleris.

Išmaniame tinkle – išmanus vartotojas

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė, duomenų analitikos projektų vadovė Gintarė Skorupskaitė sako, kad nepaisant to, jog galutinis elektros energijos vartotojas tiesiogiai duomenų mainų apčiuopti negali, jų užtikrinami sprendimai turi didelį poveikį vartojimo įpročiams. Duomenų mainai įgalina vartotojo virsmą iš pasyvaus į aktyvų, galintį sprendimų priėmimui pasitelkti kokybišką individualią informaciją.

„Duomenų mainai leidžia atsirasti naujiems produktams bei paslaugoms, kurie padeda vartotojams patrauklesne forma stebėti bei planuoti savo elektros energijos suvartojimą, identifikuoti sutaupymo galimybes ir taip formuoti efektyvesnio vartojimo įpročius. Kitos šalys, kurios jau anksčiau yra įsidiegusios išmaniuosius skaitiklius, reikalingus šiam procesui, praneša apie naudą, siekiančią iki 5 proc. elektros energijos vartojimo sumažėjimo, o tai yra, visų pirma, tiesioginiai sutaupymai vartotojui“, – pažymi duomenų analitikos projektų vadovė.

Anot jo, be tiesioginės sutaupymo naudos, vartotojai taip pat prisideda prie anglies dvideginio išmetimo į atmosferą mažinimo bei klimato kaitos padarinių švelninimo.

„Tačiau didžiausia nauda aš vadinčiau apskritai besikeičiantį santykį tarp tiekėjo ir vartotojo, kuris pradeda labiau panašėti į aktyvų dialogą. Gyventojams suteikiama paskata tapti aktyviais rinkos žaidėjais bei sukuriamos galimybės formuotis ne tik išmaniam tinklui, bet ir išmaniam vartotojui“, – įsitikinusi Gintarė Skorupskaitė.

„Greenbird“ vadovas pasakoja, kad visos rinkos laukia esminės transformacijos – nauji produktai keis vartotojų įpročius taip, kad ilgainiui jie nebe pirks elektros energiją, bet rinkis gyvenimo būdą atitinkančias paslaugas.

„Išmanioji apskaita leis kurti tokias paslaugas, kaip pagyvenusių žmonių priežiūra, remiantis jų generuojamais duomenimis, ar kombinuotų paslaugų paketus „21 laipsnis šilumos, kai esu namie, ir 50 km elektra nuvažiuojamų kilometrų kasdien“. Be to, kiekvienas mūsų galės prioritetu rinktis ekologija grįstus sprendimus.

Svarbu ir tai, kad šie duomenys leis ir toliau kurti kokybiškesnes paslaugas visuomenei dėl skaitmeniniu būdu užtikrinamų galimybių greitai subalansuoti pasiūlos ir reakcijos į ją klausimus“, – sako Th. Helleris.

Vardindamas artimiausius pažangius sprendimus, kurių išpopuliarėjimo galima tikėtis, Th. Helleris mini įvairialypę transporto ir energetikos konvergenciją. Pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelės bus nemokamos elektriniams automobiliams, kurių savininkai sutiks parkavimo operatoriui leisti naudoti jų akumuliatorius kaip energijos saugyklą.

Anot specialisto, taip pat išvysime daugiau mikro ir nanotinklų bei prietaisų, galinčių dirbti toli nuo tinklo prieigos, o tai leis užtikrinti įvairias kasdienes paslaugas vietovėse, kuriose iki šiol tai buvo neįmanoma.

Nauda ir operatoriui

Duomenų analitikos projektų vadovė teigia, kad išmaniųjų skaitiklių duomenys turi labai daug potencialo tiek komerciniu, tiek operaciniu požiūriu.

„Sujungus išmanių skaitiklių galimybes su kitomis technologijomis, tarkime, energijos kaupikliais, tai suteikia galimybes atsirasti antrinėms elektros rinkoms, kuriose vartotojai patys gali tapti tiekėjais kitiems gyventojams“, – atskleidžia Gintarė Skorupskaitė.

Taip pat atveriamos durys platesnei išmaniųjų namų apyvokos prietaisų integracijai. Šie prietaisai gali išsijungti ar įsijungti, priklausomai nuo elektros rinkos kainos, bei pagelbėti gerinant tinklo įtampą.

Todėl efektyvus duomenų „įdarbinimas“ taip pat sukuria naudas ir pačiam operatoriui: suteikia galimybes geriau valdyti tinklą, gerinti jo balansavimą, padeda tiksliau planuoti būsimą elektros energijos poreikį, anksčiau identifikuoti problemines vietas, taip geriau apsaugant vartotoją nuo neplanuotų atjungimų.

„Dabartinis elektros energijos perdavimo tinklas susiduria su daugybe iššūkių, planuojant kaip patenkinti didėjantį poreikį prijungti atsinaujinančios energijos šaltinius, todėl geresnis operatyvinis tinklo valdymas padės užtikrinti lengvesnį, mažiau kaštų pareikalausiantį šių šaltinių integravimą“, – pažymi duomenų analitikos projektų vadovė.

Jo teigimu, ESO laukia nemenkas iššūkis, užtikrinant milžiniško duomenų kiekio tinkamą apdorojimą, saugojimą bei integraciją su kitais rinkos dalyviais. Tačiau dauguma Europos šalių jau yra įsidiegusios išmaniuosius skaitiklius, todėl Lietuva gali mokytis iš kitų ir pasisemti gerosios praktikos pavyzdžių.

„Mes matome vieną didelį iššūkį visoms komunalinių paslaugų įmonėms visos Europos kontekste: tai – duomenų integravimas. Galų gale ateitis priklauso nuo duomenų, o įmonės turi išspręsti jų integravimo uždavinius, kad bet kurią iš bandomųjų ar verslo idėjų galėtų paversti realybe“, – apibendrina Th. Helleris.